Tribūna
“Žvaigždžių” liga politikoje |
| Jau 20 metų mes gyvename laisvoje, nepriklausomoje valstybėje, tad būtų pats laikas panagrinėti piliečių pasirinkimo politikoje ypatumus. Ką ir kodėl piliečiai renka įvairiuose rinkimuose? Aš manau, kad žmonės pilietinėje veikloje vadovaujasi marketingo dėsningumais, t.y. renkasi išskirtinę, originaliausią ir rečiausią produkciją. Šiame kontekste panagrinėkime visą prezidentavimo istoriją nuo V.Adamkaus iki D.Grybauskaitės. Visuomenėje po A.Brazausko politinio dominavimo kilo amerikanizacijos banga, kas labai darniai atitiko valstybės tikslą integruotis į euroatlantinę šeimą. Todėl V.Adamkaus kandidatūros į Lietuvos Respublikos prezidentus 2000-siais m. populiarumas sutapo su politinio marketingo naujovės samprata ir su objektyviais valstybiniais prioritetais. Sekančiuose rinkimuose į prezidentus laimėjo R.Paksas su naujos politikos intencija. Po A.Brazausko, V.Adamkaus prezidentavimų laikotarpio piliečiai norėjo pamatyti naujus, jaunus politikus ir tokioje visuomenės vizijoje R.Paksas suvaidino pagrindinį vaidmenį. Šiuo metu mes turime pirmąją moterį, einantį prezidento pareigas. D.Grybauskaitės populiarumas parodo visuomenės polinkį rinktis labiau moteris negu vyrus. Beje, anksčiau tokį pat populiarumą politikoje turėjo V.Blinkevičiutė, o įvertinus ir dabartinį I.Degutienės reitingą, galima tiksliai konstatuoti piliečių nuolankumą šviesiaplaukėms moterims. Pastebėtina, kad piliečių pasirinkimas grindžiamas daugiau asmeniniais fiziniais politikų skirtingumais. Taigi šiame kontekste verta įvertinti politikų rinkimines programas, vizijas ir darbus.
Ideologinė tuštuma politikoje V.Adamkaus 2000-ųjų metų rinkiminė programa buvo konkreti: įstoti į NATO bloką ir prisijungti prie ES-os, t.y. kuo daugiau integruotis į Vakarų demokratinę kultūrą. Jos įgyvendinimas nebuvo komplikuotas, sunkus dėl nacionalinio susitarimo visuomenėje ir V.Adamkaus autoriteto užsienyje. Tačiau, kai Lietuva sėkmingai integravosi į euroatlantinę bendruomenę, V.Adamkus nesugebėjo sukurti naujos prezidentavimo programos ir pradėjo vykdyti tarpininkavimo (moderatoriaus) funkciją tarp Seimo pozicijos ir opozicijos. Moralios politikos idėja buvo paversta manipuliavimo instrumentu nomenklatūros rankose. R.Pakso 2004-ųjų m. programa buvo grindžiama noru suteikti politikai naujo permainų vėjo, kas lanksčiai derindavosi su jaunų asmenų dalyvavimu politiniame gyvenime. Tenka konstatuoti, kad R.Paksas taip ir nesugebėjo detalizuoti savo rinkiminių siekių jau vykdant prezidento pareigas - jis tapo atskirų verslo interesų lobizmo instrumentu. Neturint tuo metu pakankamos politinės patirties, jis tapo įkaitu tarp žmonių pasitikėjimo, savo idėjų detalizacijos trūkumo ir verslininkų lobizmo. Kitas pavyzdys - D.Grybauskaitės rinkiminė programa, ji suformuluota atsižvelgiant į konkurencijos skatinimo ir korupcijos mažinimo bendrą koncepciją. Tikslai - ambicingi ir labai reikalingi ekonomikos plėtrai ir visuomenės gerovei palaikyti. Iš aukščiau minėtų teiginių kyla klausimas: kaip populiarumas įtakoja į politikų savirealizaciją? Praraja tarp politikų reitingų ir jų rinkiminės programos įgyvendinimo Pradžioje svarbu pabrėžti, kad kandidatai į prezidentus skiriasi nuo partijų. Prezidentas turi viziją su prioritetinių darbų fokusavimu. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmuo gali eiti prezidento pareigas ne daugiau 2-jų kadencijų. Tuo tarpu partijos orientuoja programas į ilgalaikę perspektyvą pagal politinę ideologiją. Taigi prezidento programą galima apibūdinti kaip valstybės planą trumpalaikėje perspektyvoje. Pastebėtina, kad, išrinktam iš dalies pagal marketingo dėsningumus dėl savo fizinių savybių, prezidentui su preliminariu rinkiminiu planu gali sudaryti nuomonė, jog piliečiai suprato jo viziją, ir tada reikia pastoviai reikalauti “moralios politikos”, “permainų vėjo”, “korupcijos slopinimo” įgyvendinimą - viskas savaime plėtosis. Kitaip tariant, tuo metu atsiranda sąlygos susirgti “žvaigždžių” liga. Šitas procesas gali pasiekti ir kritinių ribų, kai vardan gerų ketinimų pats prezidentas nusižengia įstatymams arba pradeda painioti tualetinį popierių su vaistais. Kodėl taip būna? Problema tame, kad preliminarią rinkiminę viziją reikia detalizuoti įstatymų projektais, kitomis teisinėmis normomis (pataisomis) ir tam tikrais administravimo mechanizmais, siekiant prioritetinių tikslų. Kandidatai į prezidentus visuomenei pateikia pasiūlymus. Kai piliečiai konkrečiam kandidatui išreiškia savo pasitikėjimą ir jis pradeda eiti prezidento pareigas, tada būtina detalizuoti rinkimų metu duotus pasiūlymus (viziją) tam, kad, pirma vertus, piliečiai galėtų žinoti ir palaikyti jau realius sprendimus, o , antra, Seimo nariai, Vyriausybė per darbais detalizuotus etapus galėtų “pernešti” valstybės santvarką iš esamos padėties į apibrėžtą rinkiminėje deklaracijoje. Šiam etapui reikalinga bendraminčių komanda, kuri ir detalizuos prioritetų įgyvendinimą, taktiką. Be jo prezidentui ir jo komandai belieka užsiimti savo rinkiminių šūkių simboliniu lobizmu, kurių išsamiu įgyvendinimu turi pasirūpinti kiti žmonės. Tai su laiku pereina į priešų paiešką arba sąmokslo teoriją, dėl kurios neva neįgyvendinami preliminarūs rinkiminiai šūkiai. Su laiku visuomenė labiau susipažįsta su politikų intelektualinėmis galimybėmis bei jo bendradarbiavimo kultūra. Vienas iš tokio proceso charakteringų pavyzdžiu yra A.Valinsko Tautos prisikėlimo partija, kurios programa susideda iš 10 Dievo įstatymų, o pats TPP pirmininkas, dalyvaujant rinkimuose į Seimo pirmininko pareigas, pasižymėjo savo kandidatūros rekordiniu pagal kalbos trumpumą pristatymu. “Žvaigždžių” liga politikoje galima apibūdinti kaip elementari rinkiminių norų frustracija. Aleksandr Butrimovič |
| Aleksandr 2010-02-01 17:31 |
| Aciu Janina. |
| Janina 2010-01-31 15:46 |
| Šaunu Aleksandrai,daugiau tokių analizuojančių straipsnių internete,būtų gerai,kad jie patektų į kitus puslapius,atsirastų įdomių komentarų,žmonės bustų iš žiemos miego,sėkmės. |
