Partijos programa
NAUJOSIOS SĄJUNGOS (SOCIALLIBERALŲ) PROGRAMA |
NAUJOSIOS SĄJUNGOS (SOCIALLIBERALŲ) PROGRAMA (Bendroji)
Naujosios sąjungos (socialliberalų) programoje atskleidžiamos socialliberalizmo ideologijos ištakos, partijos misija, vertybės ir principai, veiklos tikslai ir jų siekimo būdai ir požiūris į demokratinės visuomenės raidą. Naujosios sąjungos (socialliberalų) veikla grindžiama socialinio liberalizmo, dažniausiai vadinamo socialliberalizmu, ideologija. „Tarptautinių žodžių žodynas“ socialliberalizmą apibrėžia kaip visuomenės ideologiją, kuri stengiasi suderinti žmogaus laisvę veikti ir valstybės siekimą užtikrinti visų visuomenės narių socialinį saugumą, todėl toleruoja mišriąją (privatinę, kooperatinę ir valstybinę) ekonomiką. Ši ideologija pradėjo formuotis daugiau kaip prieš šimtą metų tobulinant liberalizmo idėjas. Socialliberalų ideologijos, pradmenys siejamos su anglų filosofo Thomo Hillo Greeno (T. H. Green) (1836–1882) darbais, kuris išgarsėjo paskelbęs „Įvadą į etiką“ (Prolegomena to Ethics) ir „Paskaitas apie politinės pareigos principus“ (Lectures on the Political Obligation). Klasikinio liberalizmo ideologija susiformavo XVIII–XIX a., ieškant būdų išsiveržti iš feodalinių privilegijų labirinto ir įprasminti garo mašinos sukeltą pramonės ir ekonominių santykių revoliuciją. Pasiryžę garantuoti žmogui laisvę, tų laikų liberalai laisvės principą suabsoliutino – pripažino tik privačius interesus ir tvirtino, kad įstatymai nepagrįstai riboja laisvę, o ekonomikos srityje valdžia turi atlikti tik „naktinio sargo“ funkciją. Tokios pažiūros skatino „laukinį kapitalizmą“, kurio padariniai – didžiuliai socialiniai kontrastai, kai saujelė pralobsta, o didžioji visuomenės dalis pasmerkta skurdui. T. Greenas, ištyręs liberalizmo ir moralės normų neatitikimą, paskelbė, jog teisė į laisvę – tai socialinė teisė, išplaukianti iš to, kad individas priklauso visuomenei. Be to, jis įrodė, kad būtina orientuotis ne tik į individo, kaip teigė klasikiniai liberalai, bet ir į visuomeninius interesus, todėl yra reikalinga valstybės valdžios įsikišimas į ekonominę ir socialinę visuomenės gyvenimo sritis. Kitas socialinio liberalizmo pradininkas buvo Leonardas Trelawny Hobhouse’as (1864–1929), 1896 m. parašęs „Pažinimo teoriją“ (The Theory of Knowledge), 1901 m. „Proto evoliuciją“ (Mind in Evoliution), 1906 m. „Moralės evoliuciją“ (Morals in Evoliution), 1913 m. „Vystymąsi ir tikslingumą“ (Development and Purpose), 1911 m. „Liberalizmą“ (Liberalism). Pasak jo, žmogaus proto galia leidžia kontroliuoti žmogaus etikos raidą, tai veda į nuolat didėjantį visuomenės kolektyvizmą, bendradarbiavimą ir bendruomeninę atsakomybę. Jis bendrąjį gėrį apibūdino kaip reiškinį, prie kurio artėjama ne dėl atskiro individo valios apraiškų, o dėl žmonių laisvo bendradarbiavimo. Hobhouse’o nuomone, individualios teisės negali konfliktuoti su bendruoju gėriu, jokios teisės negali egzistuoti ne bendrajame gėryje. Visuomenė jam reiškė daugiau negu atskirų individų sumą. Jis parėmė siekį rūpintis privataus ir viešojo sektorių harmonizavimu ir toleravo tikslinį požiūrį į socialinę raidą. Todėl siūlė tirti individualių ir bendruomenės teisių ribas ir formuoti atitinkamą mokesčių politiką. Hobhouse’o nuomone, „jei mes esame teisūs, kad didelė turto dalis yra socialinės kilmės, tai išeina, kad likęs viršpelnis turi tekti bendruomenės reikmėms ir turi būti prieinamas viešiesiems poreikiams – nacionalinei gynybai, viešiesiems darbams, ugdymui, labdarai ir civilizuoto gyvenimo pažangai“.[1] Kai klasikiniai liberalai, atstovaujantys turčių interesus, (teoriškai) priekaištavo, kad mokesčiai vargšų naudai yra nei teisingumas, nei labdara, tik grynas plėšikavimas, Hobhouse’as atsakė: „Visuomenės išteklių nualinimas yra ekonominės dezorganizacijos simptomas“[2]. Žmones jis laikė pagrindiniu ekonominiu ištekliu, kurį reikia lavinti ir tausoti. Ekonominiu požiūriu socialinio liberalizmo doktriną papildė Džonas Meinardas Keinsas (J. M. Keynes) (1883–1946), siekęs suderinti „liberalųjį individualizmą“ su saikingu visuomeniškumu. Jis sukūrė reguliuojamojo kapitalizmo teoriją ir socialinio liberalizmo ekonominius pagrindus. Jis įrodė klasikinio liberalizmo propaguotos „valstybės kaip naktinio sargo“ koncepcijos ribotumą, atskleidė valstybės valdžios vietą ir vaidmenį sumažinant nedarbą, išvengiant krizių ir kitų socialinių kataklizmų. Vėliau socialinio liberalizmo idėjas tobulino Dž. Keinso pasekėjai. Socialinis liberalizmas politiniu požiūriu yra praktiškai išbandyta ideologija. Įsigalėjus pasaulinei 1930 metų krizei, JAV prezidentas F. D. Ruzveltas (F. D. Roosvelt) pasinaudojęs Dž. Keinso idėjomis, suformavo JAV „Naująjį kursą“. Remiantis šia programa JAV buvo pradėta reguliuoti pramonės veikla, ribojama konkurencija, organizuojami masiniai viešieji darbai, didinamas gyventojų užimtumas ir per trumpą laiką pavyko likviduoti „didžiosios depresijos“ padarinius. Vėliau (1946 m.) V. H. Beiveridzis (W. H. Beveridge), vadovaudamasis F. D. Ruzvelto „Naujojo kurso“ idėjomis, parengė Anglijos pokarinio atstatymo planą, o JAV prezidentas Dž. Kenedis (J. F. Kenedy), rengdamas „Naujos ribos“ politikos pagrindus, rėmėsi socialinio liberalizmo principais. Vėliau pagal socialliberalizmo ideologiją sujungusią kai kurias liberalizmo ir socializmo idėjas, daugelio šalių politinės partijos, tarp jų ir tokios, kurios tiesiogiai ir nesivadino socialliberalais, suformavo socialliberalią ideologinę veikimo programą ir socialinis liberalizmas plačiai paplito daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. I. MISIJA
Naujoji sąjunga (socialliberalai) siekia gerovės visiems Lietuvos piliečiams, remdamasi socialinio liberalizmo ideologija, panaudodama visus galimus nacionalinius, ypač intelektinius, išteklius. Naujoji sąjunga (socialliberalai) siekia, kad tausojant ir turtinant šalies išteklius, plėtojant moksliniais tyrimais, technologijomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką, ir naudojant Europos Sąjungos (ES), NATO potencialias galimybes būtų kiek įmanoma sparčiau gerinamos žmonių gyvenimo sąlygos ir stiprinamas šalies saugumas. Kartu įtvirtinamas šalies lygiateisiškumas tarp kitų ES valstybių, išsaugant ir plėtojant valstybingumą, tautinį savitumą, kultūrinį paveldą ir gamtinę aplinką.
II. VERTYBĖS IR PRINCIPAI
Naujoji sąjunga (socialliberalai) užsibrėžia sau tikslą – kelti Lietuvos žmonių gyvenimo lygį taip, kad kuo daugiau žmonių pasiektų vidurinio sluoksnio gyvenimo lygio standartus. To siekdami mes orientuojamės į šias svarbiausias vertybes: ŽMOGŲ, DOROVĘ, LAISVĘ, TEISINGUMĄ, SAUGUMĄ, VIENYBĘ. ŽMOGUS – Naujoji sąjunga (socialliberalai) didžiausia vertybe laiko ŽMOGŲ, į kurį turi būti orientuotos visos gyvenimo sritys. Visų pirma turi būti įgyvendinamas principas „valdžia tarnauja žmogui“. Tai reiškia, kad valstybė, visos jos institucijos turi ne tik deklaruoti, bet iš esmės tarnauti žmogui, gerbti ir ginti jo teises, rūpintis žmogaus gyvenimo kokybe, sveikata, išsilavinimu, sudarydama sąlygas mokytis, produktyviai veikti ir būti aprūpintam ligos, senatvės ir negalios atvejais. Žvelgiant į ateitį, svarbiausiu prioritetu laikomos investicijos į žmogų, į visų žmonių, pirmiausia jaunimo, švietimą ir lavinimą, mokymąsi visą gyvenimą, sukuriant geras gyvenimo ir darbo sąlygas čia, Lietuvoje. Savu ruožtu žmogus privalo būti atsakingas už savo veiksmus ir atlikti įstatymų numatytas prievoles visuomenei ir valstybei. DOROVĖ – Naujoji sąjunga (socialliberalai), skelbdama vertybe DOROVĘ, siekia įgyvendinti principą „dorovės viršenybė prieš teisę“, kad dorovė žmonėms taptų svarbiausiu orientyru gėriui ir blogiui, kurių neįmanoma tiksliai visur ir visada apibrėžti įstatymais. Tai nereiškia, kad dorovės normos turi paneigti įstatymą, tai reiškia, kad įstatymas turi būti moralus. Todėl Naujoji sąjunga sieks puoselėti dorovę formuojančias tautos tradicijas, ugdyti moralinius įpročius, formuoti atitinkamą visuomenės nuomonę ir įsitikinimus. LAISVĖ – Naujoji sąjunga (socialliberalai), skelbdama vertybe LAISVĘ, laikosi principo „žmogus laisvas nedarydamas žalos savo artimui ir valstybei“. Mes pasisakome už pozityviosios laisvės principą, kuris reiškia laisvę veikti visiems visuomenės nariams vienodomis sąlygomis. Laisvę apriboja tik atsakomybė už savo veiksmus, kurie neturi riboti ar kenkti kitų žmonių laisvei. TEISINGUMAS – Naujoji sąjunga (socialliberalai), skelbdama vertybe TEISINGUMĄ, jį supranta kaip „žmogaus nuolatinį ir nekintantį pasiryžimą dorai vadovautis teise“. Naujoji sąjunga (socialliberalai) skiria du teisingumo aspektus: viena, pagal kokius principus ir pagal kokią tvarką nustatomos ir skiriamos bausmės ir baudos už nusižengimą, taip pat kompensacija nukentėjusiems už jiems padarytą žalą; antra, kas priklauso žmogui ir žmonių grupei arba kokie yra tinkami atlygiai ir pagal kokius principus paskirstomas tas ar kitas gėris. Pirmuoju aspektu mes kalbame apie teisingumą, antruoju – apie socialinį teisingumą. Jiems abiem Naujoji sąjunga skirs reikiamą dėmesį. SAUGUMAS – Naujoji sąjunga (socialliberalai), skelbdama vertybe SAUGUMĄ, siekia, kad piliečiai gyventų be grėsmių sveikatai, gyvybei, turtui ir Lietuvos nepriklausomybei. Mums svarbūs visi žmogaus poreikių sampratą atitinkantys saugumo aspektai – ekonominis, socialinis, ekologinis ir kiti. VIENYBĖ – Naujoji sąjunga (socialliberalai), laikydama vertybe VIENYBĘ, skelbia principą „vienybėje tautos ir valstybės galia“. Žmogui reikia draugystės ir meilės, orumo, pagarbos, savigarbos ir garbės, taip pat bendruomenės, solidarumo, tautinės priklausomybės pojūčio. Daugelį šių poreikių žmogus, atsiskyręs nuo visuomenės, patenkinti negali. Tik vienybėje su kitais visuomenės nariais gali būti lengviau pasiekiamas daugelio socialinių santykių sričių poreikių patenkinimas.
III. TIKSLAI IR JŲ SIEKIMO BŪDAI
ŽMOGUS – VALSTYBĖS PILIETIS
Pabrėždama, kad centrinė vertybė yra žmogus nuo jo gimimo iki gyvenimo pabaigos, kad žmogaus teises ir laisves saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, Naujoji sąjunga (socialliberalai) siekia: - remti motinystę ir darnią šeimą, auginančią vaikus sveikoje aplinkoje, auklėjančią juos doros ir patriotizmo dvasia, nuo mažens ugdančią atsakomybę už savo veiksmus ir puoselėjančią sveiką gyvenimo būdą – fizinio, intelektualinio ir dorinio brendimo dermę, sveiką mitybą, žalingų įpročių profilaktiką, lytinio gyvenimo kultūrą; - įgyvendinti kompleksines priemones saugant tautos genofondą, gerinant demografinę situaciją, remiant ir tobulinant vaikų ikimokyklinio ugdymo sistemą; - tobulinti švietimo sistemą, atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei tenkančius naujus iššūkius ir atsiveriančias naujas galimybes. Švietimas turi padėti asmeniui ir visuomenei atsakyti į šiuos iššūkius ir pasinaudoti naujomis galimybėmis. Tam būtini esminiai Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai, didinantys švietimo sistemos efektyvumą, išplečiantys švietimo prieinamumą, sukuriantys sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, užtikrinantys europinius standartus ir šiuolaikinės Lietuvos visuomenės poreikius atitinkančią švietimo kokybę. Švietimo sistema turi: 1) padėti žmogui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti kultūrinę bei socialinę kompetenciją ir būti savarankiškam, veikliam, atsakingam, norinčiam ir gebančiam nuolat mokytis bei kurti savo ir bendruomenės gyvenimą; 2) padėti žmogui įgyti profesinę kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį technologijų, kultūros ir asmeninių gebėjimų lygį, ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą – nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti kelti kompetenciją ir kvalifikaciją, kurios reikalingos jo profesinei karjerai ir gyvenimo įprasminimui; 3) užtikrinti darnią, žiniomis grįstą krašto ūkio, aplinkos ir kultūros plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą ir taip stiprinti visuomenės kūrybines galias; 4) laiduoti tautos ir krašto kultūros tęstinumą, nuolatinį kūrimą, tapatybės išsaugojimą, puoselėti šios kultūros atvirumą ir dialogiškumą; - remti užimtumo plėtrą ir palankių įdarbinimo ir darbo sąlygų sudarymą, skirtą žmonių darbinio potencialo ugdymui, jų, ypač jaunųjų specialistų, integravimui į darbo rinką, plėtojant visose ekonominės veiklos srityse darbingų žmonių profesinį orientavimą darbo rinkoje, žmonių su negalia socialinės integracijos plėtrą ir adaptaciją darbo vietose; - skatinti žinių visuomenės sukūrimą: plėtojant žmogiškuosius išteklius, siekiant meno, mokslo, švietimo, kultūros sistemų ir jų turinio gerinimo ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo; - užtikrinti racionalų žmogiškųjų išteklių panaudojimą: sutvarkant Lietuvos žmogiškųjų išteklių banką, kuris periodiškai teiktų žinias apie išteklius valstybėje, sudarytų sąlygas objektyviai planuoti išteklių panaudojimo priemones, ekonominių veiklos sričių vystymą iki visiško Lietuvos piliečių būtiniausių poreikių patenkinimo; - plėtoti paramą verslui, ypač smulkiajam: tobulinant smulkiojo verslo teisinę bazę, aiškiai reglamentuojant verslo sąlygas ir jo plėtros galimybes, santykius tarp verslo partnerių, jų santykius su valstybės valdžios ir valdymo įstaigomis; - tobulinti rinkos kontrolę: subalansuojant rinkos kontrolės sistemą ir suderinant šios sistemos veiklos mechanizmą, periodiškai atsiskaitant šią sistemą kontroliuojančioms įstaigoms; - stiprinti sveikatos priežiūros sistemą, orientuotą visų pirma į sveikų žmonių profilaktinę priežiūrą, taip pat į pacientą ir medicinos personalą; - sukurti veiksmingą kompleksinę socialinės apsaugos sistemą, užtikrinančią pilnavertį gyvenimą tiems žmonėms, kurie negali dalyvauti darbo rinkoje; - išplėtoti socialinės paskirties išteklių individualų adaptavimą: remiantis darbo rinkos poreikiais, organizuojant konsultavimo įstaigų veiklą taip, kad kiekvienas žmogus, siekiantis konkrečios veiklos, gautų visą informaciją apie veiklos sąlygas, jos ypatumus ir perspektyvas; - skatinti Lietuvos piliečių dalyvavimą, sprendžiant socialines problemas: viešinant socialines problemas, sudarant sąlygas jas deklaravusiems Lietuvos piliečiams ar asocijuotoms žmonių grupėms pateikti projektus ir siūlymus, juos ginti; - laiduoti savivaldos teises: tobulinant įstatymus, lydimuosius ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius savivaldybių veiklą, užtikrinant savivaldybių ir jų įstaigų teisės aktų teisėtumą ir jų įvykdymą, pasitelkiant savivaldybių veiklos kontrolės įstaigas ir aktyvinant visuomeninę kontrolę; - laiduoti savivaldybių įstaigų darnų funkcionavimą: vertinant ir derinant jų paskirtį, tikslus ir funkcijas, kurios visų pirma būtų orientuotos į žmonių interesus ir įgyvendintų „vieno langelio“ principą; - apibrėžti savivaldybių įstaigų tarnautojų ir darbuotojų atsakomybę: įstaigų nuostatuose nustatant vadovų ir kitų darbuotojų, atsakingų už konkrečią veiklos sritį, kompetencijos ribas, periodišką atskaitomybę ir veiklos kontrolę; - laiduoti viešumą valstybės ir savivaldybių įstaigų veikloje: sudarant sąlygas Lietuvos piliečių atstovams susipažinti ne tik su atitinkamų įstaigų priimtais teisės aktais, bet ir tų aktų svarstymo iki jų priėmimo, balsavimo rezultatais juos priimant bei praktinio jų taikymo ir reagavimo į pastabas rezultatais; - užtikrinti įstatymų, lydimųjų ir kitų teisės aktų laikymąsi: sukuriant visuotinai aiškią Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų valstybės valdymo įstaigų įstatymų, lydimųjų ir kitų teisės aktų laikymosi kontrolės ir atsiskaitymo sistemą, kurioje būtų vietos profesinių sąjungų, asociacijų ir kitų visuomeninių organizacijų dalyvavimui; - laiduoti kvalifikuotų valstybės tarnautojų universitetinį parengimą: sudarant sąlygas naujiems pažangiems metodams diegti valstybės tarnyboje ir galimybę pakeisti savamokslius valstybės tarnautojais profesionalais; - užtikrinti valstybės tarnautojų, atsakingų už konkrečią veiklos sritį, periodišką atskaitomybę ir jų veiklos kontrolę: įtvirtinant vykdomosios valdžios įstaigų nuostatuose ir pavedant Lietuvos Valstybės kontrolei sukurti tokios kontrolės mechanizmą ir vykdyti kontrolę; - įgyvendinti veiksmingas kovos su valstybės tarnautojų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir korupcija priemones: sukuriant šiam tikslui iš esmės naujus būdus ir priemones; - tiksliau išskirti valstybės valdžių kompetencijas: aiškiai atribojant įstatymais ir lydimaisiais teisės aktais įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teismų valdžių funkcijas; - laiduoti valstybės valdžios įstaigų darnų funkcionavimą: vertinant ir derinant jų paskirtį, tikslus ir funkcijas; - plėtojant demokratiją sukurti tvirtus valstybės socialinius pamatus; - užtikrinti rinkėjų realių priesakų vykdymą: sukuriant Lietuvos Respublikos rinkėjų įstaigą, nagrinėsiančią rinkėjų priesakus, pareiškimus ir prašymus išrinktiesiems ir teiksiančią valstybės valdžios įstaigoms siūlymus dėl realaus jų įgyvendinimo, rengsiančią rinkėjams argumentuotus ir teisiškai pagrįstus atsiliepimus ir atsakymus, o aktualijas skelbsiančią Lietuvos piliečiams prieinamose informavimo priemonėse.
DOROVĖ – TEISĖS ŠALTINIS
Naujoji sąjunga (socialliberalai), siekdama Lietuvos pažangos, piliečių gerovės, laikosi principinės nuostatos, kad dorovė, kaip vertybė, kaip žmogaus prigimtinė savybė, reikalauja pagarbos ir nuolatinio dėmesio ir, pripažindama moralės viršenybę prieš teisę, sieks: - esminių pokyčių kuriant kompleksinę dorovės ir patriotizmo ugdymo sistemą, apimančią šeimą, mokyklą, socialinę aplinką, darbo veiklą: atitinkamai koreguojant teisinę bazę, remiant darnias šeimas, ugdymo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas, plačiai diegiant naujus veiksmingus ugdymo metodus, periodiškai keliant ugdymo specialistų kvalifikaciją; - ugdyti valstybės ir vykdomosios valdžių etinę kultūrą: reglamentuojant elgesio normas ir paprotinę teisę etikos (elgesio) kodeksuose, siekiant, kad valstybės ir vykdomoji valdžios taptų dorovinių ir dvasinių žmonių interesų saugotojos ir garantai; - įgyvendinti rinktų ir skirtų politikų ir valstybės tarnautojų atsakomybės principą: įstatymiškai įtvirtinant atsakomybę už nusižengimus dorovei tarnyboje ir privačiame gyvenime, taip pat už sąmoningai padarytus baudžiamuosius nusikaltimus, įsigaliojus teismo nuosprendžiui; - vienyti valstybės įstaigų ir religinių konfesijų pastangas dorovei ugdyti: susitariant dėl bendrų doros ir dvasinio ugdymo tikslų ir jų įgyvendinimo pagrindinių priemonių; - skatinti visuomenės informavimo priemones ugdyti etinę kultūrą: informavimo priemonės, skleisdamos informaciją (tiek teigiamą, tiek neigiamą) privalėtų sudėti pamatuotus doros akcentus, kad žmogus, gavęs informaciją, galėtų lengviau orientuotis situacijoje ir susidaryti nuomonę; - puoselėti tradicinę kultūrą: sudarant kiekvienam Lietuvos piliečiui prieinamas sąlygas plačiau susipažinti su Lietuvos istorija, tautos tradicijomis, kultūra, kaip doros šaltiniais; - laiduoti veiksmingą Lietuvos piliečių garbės ir orumo gynimą: atitinkamai patobulinant įstatymus ir lydimuosius teisės aktus, kad visų lygių teismuose bylos dėl žmogaus garbės ir orumo gynimo būtų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, nes garbė ir orumas yra žmogaus doros požymiai.
LAISVĖ – GARBINGO EGZISTAVIMO SĄLYGA
Naujoji sąjunga (socialliberalai), vadovaudamasi pozityviosios laisvės koncepcija, laisvę laiko svarbia vertybe, o jos įgyvendinimą svarbiu tikslu, kuris gali būti pasiekiamas: - saugant žmogaus neliečiamybę: žinant, kad laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė, kuri būtų reglamentuota periodiškai atnaujinamuose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose, remiantis naujais visuomeniniais santykiais; - nevaržant žmogaus minties, sąžinės, tikėjimo: - sudarant sąlygas žmogui tobulėti: įtvirtinant galimybę žmogui - nesikišimu į teisėtą ir dorą žmogaus veiklą: užtikrinant valstybės valdžios, valstybės valdymo įstaigų, aplinkos subjektų nesikišimą į prasmingą žmogaus veiklą, jeigu ji nedaro žalos savo artimui ir valstybei. Šie santykiai reglamentuotini teisės aktais tol, kol taps papročiu; - tiksliau reglamentuojant sąlygas visuomenės informavimo priemonėms: visuomenės informavimo priemonės necenzūruotinos, jų veikla reglamentuotina veiklos dokumentuose, kuriuose būtų nustatoma galimybė laisvai veikti, jei tai nekursto karo, smurto, rasinės ir religinės neapykantos, kartu saugant ir puoselėjant visuomenės informavimo priemonės garbę ir orumą, viešai skelbiant visuomenės informavimo priemonių savininkus; - sudarant sąlygas žmogui kreiptis gynybos dėl jo laisvės suvaržymų: nustatant teisės aktais galimybę žmogui dėl laisvės ir veiklos suvaržymų kreiptis į teisėsaugos įstaigas ir realiai apginti savo teises ir teisėtus interesus; - liberalizuojant verslą: keičiant požiūrį į verslininkus, ypač smulkiuosius, vertinant juos kaip darbo vietų kūrėjus, o ne vien tik pelno siekėjus, supaprastinant įmonių steigimo ir likvidavimo procedūras, maksimaliai panaudojant šiems tikslams informacines technologijas, remiant verslą, susijusį su naujų aukštųjų technologijų įgyvendinimu, išskyrus tą, kuris kelia grėsmę ir daro žalą žmogui ir gamtai, reglamentuojant mokesčių sistemą taip, kad ji nekenktų verslo plėtrai; - nustatant vienodas sąlygas veikti naudojantis visomis nuosavybės formomis, tačiau natūralių monopolijos gali būti privatizuojamos tik dalinai, paliekant valstybei galimybę jas kontroliuoti; - remiant vartotojų interesų apsaugos institucijas: sustiprinant vartotojų teises ūkinėje, civilinėje, konkurencinėje, informacinėje srityse, didinant tiekėjų (produkcijos, paslaugų) atsakomybę vartotojams, taip pat už klaidingą reklamą ir neteisingus pažadus, bet užtikrinant teisių lygybę tarp vartotojų ir tiekėjų.
TEISINGUMAS – GEROS POLITIKOS PAMATAS
Naujoji sąjunga (socialliberalai), laikydama teisingumą viena iš pagrindinių vertybių, sieks: - įtvirtinti žmogaus prigimtinę savybę – teisingumą: pasitelkiant šeimą, ikimokyklinį ugdymą, švietimo sistemą, diegiant specialias bendrojo ugdymo ir studijų programas, remiant jų veiksmingą įgyvendinimą; - įgyvendinti teisingumo principą: valstybės valdžios, valstybės valdymo įstaigose, kitose valstybės ir privačiose įstaigose, organizacijose, įmonėse ir visuomenėje, įtvirtinant šį principą jų veiklos dokumentuose ir visuomenės (kiekvieno žmogaus) pareigose ir viešai deklaruojant visuomenės informavimo priemonėse; - harmonizuoti įstatymų leidėjo veiklą: derinant įstatymų projektus su teisiškai reguliuotinais visuomeniniais santykiais ir šiuos santykius įgyvendinančiomis įstaigomis, didinant įstatymų leidėjo kompetenciją, panaudojant Lietuvos Respublikos Seimo narių teisinį ir dorovinį švietimą, jų privalomą atsakomybę, įtvirtinamą Lietuvos Respublikos Seimo statute; - pertvarkyti teisinę sistemą: įvertinus valstybės valdymo, išteklių pokyčius, siekiant racionalaus mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo, valstybės tarnautojų ir kitų Lietuvos piliečių bei tarpvalstybiniuose santykių pokyčius, teisinė sistema turėtų būti specializuojama, taip būtų pasiekta aukštesnė aptarnavimo ir priimamų sprendimų kokybė; - veiksmingesnės teisėsaugos įstaigų veiklos kontrolės: žinant, kad teisėsaugos įstaigų veiklai yra skiriamas didelis Lietuvos piliečių dėmesys, kad šių įstaigų tarnautojams keliami aukšti reikalavimai, kad jie prisideda prie teisinės valstybės sukūrimo, būtina tobulinti parlamentinės priežiūros mechanizmą ir didinti teisėsaugos įstaigų valstybės tarnautojų moralinę atsakomybę už viešosios veiklos ir teisės pažeidimus; - didinti žmonių teisinės gynybos veiksmingumą: tobulinant žmonių teisinės gynybos sistemą ir teisinės gynybos prieinamumą, praplečiant būtinosios ginties ir būtino reikalingumo sąvokas, kad piliečiai galėtų realiai gintis nuo užpuolikų ir apsaugoti savo turtą; - užtikrinti, kad žmogus bendraudamas su valstybę, juridiniais ir fiziniais asmenimis, nepatirtų jokios materialios ir/ar moralinės žalos. Sprendžiant turtinius ginčus, turėtų būti vertinama ir moralinė žala; - galimybės piliečiams dalyvauti teisėsaugos įstaigų veikloje: teisėsaugos įstaigų veiklos dokumentuose numatytina galimybė Lietuvos piliečiams dalyvauti šių įstaigų veikloje, kai rengiami teisės aktų projektai, kai sprendžiami klausimai, lemsiantys žmonių teisinius ir visuomeninius santykius, ir priimant sprendimus teismuose; - įgyvendinant socialinio teisingumo principus užtikrinti socialiai orientuotos rinkos funkcionavimą plačiau taikant antimonopolines priemones ir valstybinį reguliavimą; - pagrįstai, teisėtai ir prasmingai apmokestinti pajamas ir turtą. Ryžtingai panaudoti biudžeto paskirstymo bei fiskalines priemones, kad atlyginimų, pensijų ir socialinių programų finansavimo augimas būtų ne mažesnis nei BVP augimas. Didinant neapmokestinamą minimumą, kol jis pasieks minimalaus atlyginimo dydį, atsižvelgti į visuomenės senėjimo ir emigracijos grėsmę - nustatyti daug didesnį neapmokestinimo dydį tėvams auginantiems vaikus, jauniems darbuotojams baigusiems mokslus. - remti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą kaime ir didinti žemės ūkio produkcijos gamintojų konkurencingumą, panaudojant ES ir valstybės lėšas, priartinti kaimo gyvenimo lygį prie miesto ir mažinti jaunimo migraciją iš kaimo.
SAUGUMAS – RAMAUS GYVENIMO POREIKIS
Naujoji sąjunga (socialliberalai), saugumą laikydama viena iš pagrindinių vertybių ir remdamasi principu ,,žmogaus būsena be grėsmių valstybei, aplinkai, sveikatai, turtui (ištekliams)“, sieks: - kiekvieno Lietuvos piliečio socialinio saugumo: tobulinant ir įgyvendinant socialinės srities įstatymus ir kitus teisės aktus, suderinant šios srities įstaigų ir jų personalo veiklą, sudarant sąlygas pakankamoms (individualizuotoms) priemonėms ištekliams kaupti; - įgyvendinti valstybės išorinio saugumo priemones prasmingai ir racionaliai šaliai dalyvaujant ES ir NATO organizacijose; - tobulinti nacionalinio saugumo institucinę sistemą ir didinti jos efektyvumą ir teisėtumą; - užtikrinti vaikų ir moterų teises: efektyviai ginant vaikus ir moteris nuo smurto ir savivalės; - mažinti nusikalstamumą: kuriant nusikalstamumo mažinimo (prevencines, bausmės ir atsakomybės už padarinius neišvengiamumo, paramos nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų ir kitas su nusikalstamumu susijusias) programas, jų spartaus įgyvendinimo priemones ir sudarant sąlygas jas operatyviai įgyvendinti, keliant šioje srityje dirbantiems asmenims didesnius reikalavimus; - plėtoti išteklių apsaugos priemones, užtikrinti jų efektyvumą: išteklių apsauga, jų panaudojimo sąlygos, galimybė jais teisėtai disponuoti yra vienas didžiausių valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, kitų valstybės įstaigų ir žmonių rūpesčių. Tobulintini įstatymai ir jų lydimieji teisės aktai, teisiškai reguliuotini nauji teisiniai santykiai, susiję su žmogiškaisiais, gamtos ir kitais ištekliais, plėtotinos išteklių apsaugos priemonės, įdiegiant naujausias technologijas ekologijos, medicinos, maisto, ugniagesybos ir gelbėjimo, gamtos veiksnių prevencijos, statybos ir kitose srityse; - kurti ir plėsti rizikos kapitalo fondus: sudarant iš principo naujas ir saugias sąlygas smulkiesiems verslininkams, investuojantiems į mokslinius tyrimus ir aukštąsias technologijas ir diegiantiems inovacijas, atitinkamai pertvarkius šios srities draudimo sistemą; - didinti eismo saugumą: tobulinant šios srities teisinę bazę, keliant kvalifikaciją kelių policijos darbuotojams, panaudojant naujausias technologijas (vaizdo kameras), ugdant visuomenę, visų pirma jaunimą, nepakantumui kelių eismo pražangoms; - užtikrinti informacinių technologijų ir duomenų apsaugą: atitinkamai sutvarkant teisinę bazę, garantuojančią saugius e. komercijos ir e. valdymo procesus, kad pilietės ir piliečiai, naudodami modernias informacines technologijas ir internetą, jaustųsi visiškai saugūs; - garantuoti dabartinės ir ateities kartų žmonių gyvenimui saugią aplinką: sudarant sąlygas, kad visi gamintojai neterštų gamtos, diegtų beatliekines technologijas, racionaliai naudotų vandenį ir kitas vietines iškasenas, visų pirma panaudojant lėšas, sukauptas iš baudų už gamtos teršimą.
VIENYBĖ – TAUTOS TOLERANCIJOS IR GALIOS IŠRAIŠKA
Naujoji sąjunga (socialliberalai), viena pagrindinių vertybių laikydama VIENYBĘ ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“, sieks: - skatinti nuosekliai analizuoti svarbiausius Tautos poreikius: remiant mokslinius tyrimus ir jų rezultatų viešinimą, panaudojant visuotines akcijas (gyventojų surašymą, gyventojų turto surašymą ir pan.), rengiant specialistų diskusijas ir konferencijas; - užtikrinti, kad svarbiausių Tautos poreikių tenkinimas taptų pagrindiniu valstybės strateginių planų tikslu, o šiuos planus įgyvendinant aktyviai dalyvautų nevyriausybinės organizacijos; - suaktyvinti Lietuvos politinių partijų dialogą: parengiant ir priimant Lietuvos politinių partijų tolerantiško bendravimo kodeksą (taisykles), kuriame, pripažįstant, kad ideologiniai skirtumai negali užgožti svarbiausių valstybės tikslų, būtų įtvirtinti politinio bendravimo kriterijai, skatinamas partijų ideologijų gryninimas ir mokslinis pagrindimas.
IV. POŽIŪRIS Į POLITINIŲ PARTIJŲ, PROFESINIŲ SĄJUNGŲ, VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ IR BENDRUOMENIŲ RAIDĄ
Žmonių politinė branda, jų pažiūros, pažiūrų įvairovė – politinių partijų varomoji jėga. Naujoji sąjunga (socialliberalai) mano, kad tik daugiapartinėje valstybėje gali būti visiškai išreikšta piliečių valia, interesai (poreikiai) ir lūkesčiai, kad politinių partijų steigimasis ir partijų narių skaičiaus didėjimas yra pilietiškumo reiškinys. Kuo daugiau Lietuvos piliečių dalyvaus politinėje veikloje, tuo geriau bus atstovaujama žmonių interesams, tuo lengviau bus galima tenkinti žmonių poreikius. Tik politiškai aktyvus žmogus gali objektyviai vertinti politinių partijų veiklą ir lengviau surasti sau priimtiną vietą politiniame gyvenime. Svarbu pabrėžti tai, kad Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų veikla mūsų darbo rinkoje kol kas yra neveiksminga. Profesinės sąjungos ir dirbantieji neišnaudoja visų galimybių, suteiktų Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančia teisine baze. Dauguma darbdavių į profesines sąjungas ir jų steigimąsi žiūri priešiškai, nepakankamai vertina dirbančiuosius, darbdavių organizacijos neorganizuoja darbuotojų švietimo darbo teisės klausimais. Dialogo nebuvimas tarp darbdavių ir profesinių sąjungų bei darbo kolektyvų neretai iškreipia darbo santykius, pažeidžiami darbo įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su darbo santykiais. Naujoji sąjunga (socialliberalai) Lietuvos darbo rinkos santykių prioritetu laiko dialogo ir pagarbos tarp darbdavių ir profesinių sąjungų bei darbo kolektyvų ugdymą, geresnių sąlygų steigtis profesinėms sąjungoms sudarymą suderinant atitinkamus įstatymus su realiais darbo santykiais. Lietuvai, įžengusiai į demokratijos ir teisinės valstybės kelią, siekiančiai greitesnio ekonominių santykių vystymo, tautos gerovės, ryškų vaidmenį atlieka visuomeninės organizacijos. Naujoji sąjunga (socialliberalai) mano, kad visuomeninių organizacijų veiklai būtina sudaryti geresnes sąlygas, o žmonėms – palankesnes sąlygas jungtis į bendrijas ir kitokias visuomenines ir politines organizacijas (supaprastinti steigimosi procedūras, teikti konsultacijas ir kt.). Lietuvoje veikia įvairaus pobūdžio bendruomenės, kurias jungia bendri vietiniai, teritoriniai, tautiniai interesai (kultūra, švietimas, religija, savitarpio pagalba, labdara ir kt.). Jų veikla reglamentuota teisės aktais. Kai kurios jų gauna materialią paramą iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Naujoji sąjunga (socialliberalai) mano, kad bendruomenių veiklą Lietuvoje būtina suaktyvinti, suteikiant joms daugiau galimybių dalyvauti valstybės valdyme, žmonių ugdyme ir švietime.
___________________ |
