Ekonomikos forumas

A. Balevičius: Pensijos.

Dabartiniai valdantieji užsimojo vėlinti pensijinį amžių ir mažinti motinystės išmokas. Pagal jų planus, pensijinis amžius turi būti pratęstas iki 65 metų. Be abejo, koks nors ministerijos klerkas dėlioti popieriukus iš kairės į dešinę gali  ir iki 70 metų. Bet toks darbas naudos valstybei neneša. O įdomu, kaip  jie įsivaizduoja  žmogų, dirbantį tegul ir nelabai sunkų fizinį darbą, pvz. vairuotoją,  tekintoją ir pan. kuriam sukako  60 m.

 

Tokio žmogaus darbo našumas žymiai mažesnis nei trisdešimtmečio. Nė vienas darbdavys jo paprasčiausiai nelaikys darbe, nežiūrint į visas gražias deklaracijas. Net ir ministerijos klerkas, būdamas 60 metų, daugiau  serga, negu dirba. Tuo labiau kad vidutinis vyrų amžius Lietuvoje   nesiekia net 62 metų.

Plačiau
A. Balevičius: Nuomonė.

Seime guli pasiūlymas dėl galimybės nors minimaliai leisti statyti miško ūkio paskirties žemėje. Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiam  įstatyminiam pasiūlymui pasakė savo kategorišką ne.

 

Taip pat girdim visą pritariantį chorą įvairaus plauko gamtos saugotojų, aplinkosaugininkų. Leiskit priminti, Jūsų Ekscelencija, kad Jūs gyvenate Turniškėse, puikiame pušyne, ant Neries upės kranto, vedat labai sveiką gyvenimo būdą. Bet Lietuvos piliečiams kažkodėl gyvent sveikai nevalia.

Plačiau
2010-05-04
A. Balevičius: NS pagrindiniu šūkiu turi tapti šūkis - „Lietuvos politika - Lietuvos piliečių ekonominių ir socialinių interesų išraiška“ (4)
Lietuvoje, kaip ir visoje ES, gyventojų skaičius mažėja, o vidutinis žmonių amžius nenumaldomai ilgėja. Jeigu prieš 50-60 metų Europoje vidutiniškai du pensijinio amžiaus žmones išlaikė penki dirbantieji, tai dabar šis santykis pasikeitė - trys dirbantieji išlaiko du pensininkus. (neskaitant laikinų bedarbių). Šiai dienai Lietuvoje Sodros mokestis gerokai virš trisdešimt procentų nuo darbo užmokesčio, bet reikia turėti omenyje, kad jis gula ant pečių tų žmonių, kurie realiai gamina pridėtinę vertę. Pridėtinė vertė gaminama gamyboje, pramonėje, iš dalies prekyboje ir paslaugų sektoriuje. Visi kiti sektoriai, tokie kaip finansų, valdymo ir kitos nematerialinės ūkio sferos, pridėtinio produkto negamina. Dirbantieji šiuose sektoriuose atlyginimą už savo darbą gauna už gamybinio sektoriaus aptarnavimą. Tokiu atveju realus Sodros mokestis šiai dienai sudaro žymiai didesnę sumą. Ir tuo pačiu momentu Lietuvoje nieko nedaroma tam, kad vystyti gamybinį sektorių, o atvirkščiai, per administracinius ir mokestinius suvaržymus, apribojimus baigiama užgniaužti realų gamybinį sektorių. Aišku, kad gamybinio sektoriaus per metus, ar per dvejus neatgaivinsi, nors ir sutelkiant visas pastangas ir dėmesį. Kiekvienas mokestis yra ne tik fiskalinė priemonė, bet ir valstybės politikos instrumentas, kurio pagalba valstybė formuoja politiką ir įgyvendina ją.
Plačiau
2010-05-03
Startuoja ekonomikos forumas NS puslapyje - diskutuokime, ginčykimės, siūlykime
Kviečiame visu ekonomistus ir turinčus nuomonę apie ekonomiką ir mokesčius aktyviai diskutuoti, ginčytis, siūlyti.
Plačiau