Kokios sriubos pasigendate iš vaikystės? Kokią sriubą darydavo jūsų senelės? Iš tiesų tai, ką valgydavome seniai seniai, skiriasi nuo to, ką valgome dabar. Įprasta restoranuose teberasti tuos pačius naminius šaltibarščius, tačiau dauguma sriubų yra ne tokios, kokias valgėme senovėje. Dabar visur pilna nuostabių trintų pievagrybių, moliūgų ir morkų sriubų. O mūsų senelės blenderio juk neturėjo, tad ir skoniai buvo kiti. Dabar randame tokių senovinių sriubų tik specializuotuose restoranuose, kurie save įvardina kaip kokius nors "tradicinių valgių" ir pan. Ką, kokias sriubas prisimenate iš močiutės?
Perlinių kruopų sriuba ir paveikslėliai ant lėkštės dugno
Milda sako, kad puikiai prisimena ir niekada nepamirš ypatingosios perlinių kruopų sriubos, kuri pasižymėjo tuo, kad iš tiesų ji būdavo pilama į specialias lėkštes. „Vaikus priversti valgyti sriubą sunku, bet tas metodas, man atrodo, buvo labai geras. Nors ir nutiko jis netyčia. Visos lėkštės – dubenėliai buvo balti, tik ant dugno buvo po spalvotą gėlytę. Niekada nežinodavai, kokią gėlytę rasi ant dugno. Turėdavai pilnai suvalgyti sriubą, kad rastum. Tai būdavo nuostabi pramoga, kurią senelė mums suteikdavo. O perlinių kruopų sriuba visada būdavo vis kitokia. Aš ir dabar nežinočiau tokios sriubos recepto, nes nesu tikra, ką senelė dėdavo į tą sriubą, bet įdėdavo turbūt visko po truputį. Kartais dešros, kartais mėsos, kartais kiaušinį“, – pamena Milda.
Kraujinė sriuba
Rokas sako, kad per miglą pamena, kelis kartus valgęs kraujinę sriubą pas močiutę Žemaitijoje. „Ten važiuodavome tikrai labai retai. Natūraliai tik viena senelė buvo tikrai dažnai lankoma. O su kita senele tiesiog daug rečiau matydavomės. Tai ta kraujinė sriuba buvo verdama, kai skersdavo kiaulę. Kažkas visiškai nerealaus, nesuvokiamo, nesuprantamo. Tiesiog labai keistas dalykas. Man ji nebuvo nei skani, nei neskani, aš tiesiog negalėjau patikėti, kad tai tikrai kraujas“, – sako jis.
Dilgėlių
Kita puiki sriuba, kurią visgi buvo proga kartais paskanauti – tai dilgėlių sriuba, kaip pamena Milda. „Ją gamindavo ir mano mama, ir aš pati kartais išverdu. Visi tikėdavome, ir aš tikiu, kad tai labai sveikas dalykas. Todėl ir valgome. Tik reikia mokėti taip išvirti, kad visi vitaminai nežūtų. Be to, dilgėlių sriuba ir panaši skoniu į kažką kitą. Rūgštynių sriuba šiek tiek panaši, tačiau tiesiog dilgėlės yra švelnesnio skonio. Man visa tai yra labai skanu“, – prisimena ji.