Pravesti renginį – sudėtinga užuotis

Ar kada nors įsivaizdavote, ką jaučia žmogus, viešai kalbantis ant scenos? Nustatyta, kad viešumo baimė yra viena didžiausių baimių gyvenime, kurią aplenkia tik mirties baimė, ir nepaisant to, mūsų kalbinama Monika sako, kad ji vis tiek sutiko atsistoti ant scenos, kalbėti viešai ir pravesti renginį. „Kol mano kompanija domėjosi, kur yra gera atrakcionu nuoma Klaipedoje, aš stebėjausi, į ką įsipainiojau. Ir kas mane vertė, kas paskatino, ir kas liepė – kodėl sutikau pravesti renginį Klaipėdoje? Juk renginių paprastai nevedu, kažkada teko kalbėti viešai, bet tai vyko spontaniškai ir nesuplanuotai. Matyt, kažkokia intuicija paskatino imtis naujų tikslų, ir sutikau“, – pasakoja Monika.

Suaugusiems ir vaikams – skirtingos pramogos

Apžvelgiant minėtąjį renginį, reikėtų pastebėti, kad renginių organizatoriai padirbėjo tikrai neblogai. Pirmiausiai jiems buvo labai svarbi atrakcionų nuoma Klaipėdoje. Reikėjo sustatyti bent kelis batutus, karstynes, kelias pripučiamas ir spalvotas žaidimų erdves. Mat šventė tikrai didelė – vaikų bus labai daug. Ir net jeigu jų tėveliams atrodo žavūs tie laikai, kai vaikai jodinėdavo ant medinio arkliuko ir žaisdavo su akmenukais prie upelių, tai tenka susitaikyti su pasikeitusiomis tendencijomis ir kitokiais vaikų poreikiais. Vaikai vieni arba poromis mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, o per gimtadienius ir šventes juos puikiai prablaško ir pritraukia dėmesį įvairūs atrakcionai, batutai, čiuožyklos. Tad kol renginių organizatoriai suaugusiems ruošė solidžią muzikinę bei humoristinę programą, vaikams buvo pastatyti šventei išnuomoti atrakcionai.

Renginio vedimas – nauja patirtis

Kaip pabrėžia Monika, vesti renginį yra didelė atsakomybė. Renginys buvo skirtas vienos didelės įmonės gimtadieniui. Esu giminaitė vieno iš vadovų, ir kai jis ieškojo, kas pravestų renginį, kažkodėl iškart buvo nuspręsta, kad tai bus mano darbas ir mano dalis. Aš sutikau, tuo labiau, kad galvojau, jog tikrai galiu pakalbėti geriau už kitus. Tačiau, kai atėjo eilė lipti ant scenos, pasidarė taip baisu, kad net kojos linko", – dabar jau su šypsena kalba mergina. Apie patirtą jaudulį išduoda ir migloti prisiminimai.

„Jau per miglą atsimenu net tą momentą, kai darėme garso patikrinimą. Aš lipau ant scenos ir į mikrofoną sakiau visokius skaičius, dažniausiai tai buvo „Vienas, vienas". Tie skaičiai man padėjo išgirsti, kaip skamba mano balsas per kolonėles. Jis skambėjo kaip kažkoks svetimas, visiškai ne mano. Tarsi kažkas kitas už mane čia kalbėtų, o ne aš. Tai vertė abejoti, ar aš išvis noriu kalbėti per renginį“, – prisimena ji. Tačiau dabar ji džiaugiasi, nes tik prieš renginį buvo taip baisu. Renginio metu Monikai puikiai pavyko susitvarkyti su užduotimi, suvaldyti publiką bei pristatyti skirtingas programos dalis.

Jonas

Jonas paskelbė 202 publikacijas

Įrašų navigacija


Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukeliai pažymėti simboliu *

Jūs galite naudoti šiuos HTML tag'us:

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>