Kaip veikia demokratija?

Demokratijos veikimu mes galime būti patenkinti arba nepatenkinti, bet prieš suformuluojant bet kokią nuomonę mums reikėtų suprasti kaip toji demokratija veikia. Reikėtų pradėti nuo to, kad demokratija yra politinis procesas, tai nėra vien tik mokslu, neutralumu ar dar kažkuo paremta institucija.

Žmonės turi skirtingas nuomones, skirtingus interesus, skirtingą pasaulėjautą, skirtingą požiūrį, skirtingas vertybes ir t.t. Todėl jokio neutralumo čia būti negali, nes skirtingos grupės nori skirtingų dalykų. Marksistai tas grupes vandintų klasėmis, bet šiandien politologai yra labiau linkę kalbėti ne apie klases, bet būtent apie skirtingus interesus turinčias grupes, nes jų yra daugiau nei vien tik tos, kurios yra paremtos ekonominiais interesais. Be darbininkų ir verslininkų šiandien yra ir religinės ir sekuliarios grupės, progresyvias ir konservatyvias vertybes propoguojančios grupės, skolininkai ir skolintojai, skirtingų tikėjimų ir rasių grupės, skirtingų tautų grupės gyvenančios toje pačioje valstybėje ir t.t. Tai veda prie to, kad klasių kova nebėra tokia aktuali, o demokratijai bei politikai apskritai reikia derinti labai daug skirtingų interesų.

Todėl demokratija leidžia tą daryti: ji užtikrina, kad kiekvieno žmogaus balsas bus išgirstas, o galutiniame demokratijos procese valdžią savo rankose turės politinės partijos ar pavieniai politikos veikįjai, kurie geriausiai atspindi įvairių visuomenės grupių interesus, jų pasaulio suvokimą, vertybes ir t.t. Todėl būtent per demokratiją mes galime išsiaiškinti ko nori visuomenė ir koks geriausias būdas visą tai užtikrinti bei taikiai pasiekti. Todėl marksizmo ideologijos propoguojamos kovos demokratijos kontekste nėra tikslingos ir apskritai realios.

Bet balsavimas ir atstovaujamosios valdžios išsirinkimas yra tik vienas ir tik pirmas žingsnis demokratinėje santvarkoje. Kitas žingsnis – koalicijos formavimas. Kaip galima šiandien matyti ir Lietuvoje, po rinkimų yra bandoma suformuoti koaliciją. Tai reiškia, kad yra bandoma suderinti skirtingus interesus ir skirtingų visuomenės grupių nuomones bei vertybes, kad būtų galima užtikrinti valstybės valdymą. Koalicijos formavimas yra būtina ir neatsiejama demokratinės santvarkos dalis, kai egzistuoja daugiau nei dvi politinės jėgos ar partijos. Be koalicinių susitarimų nėra įmanoma valdyti šalį, nes bet kokie sprendimai privalo būti priimami daugumos konsensuso, jos pritarimu. Jei nebūtų formuojami kompromisai ir nebūtų pasiekti susitarimai, tuomet demokratinė politika paralyžuotų politikos veikimą ir visuomenėje prasidėtų demokratines institucijas peržengiantis interesų derinimas.

Laisvi rinkimai ir kompromiso ieškojimas yra pagrindinės demokratinės politikos sąlygos.

Jonas

Jonas paskelbė 156 publikacijas

Įrašų navigacija


Parašykite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukeliai pažymėti simboliu *

Jūs galite naudoti šiuos HTML tag'us:

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>