Jei auginate šunį, tikriausiai puikiai žinote, kad jūsų augintinis turi būti reguliariai skiepijamas. Taip pat, greičiausiai, ne kartą kėlėte klausimą – ar skiepas gali būti pavojingas mano gyvūnui ir kokį šalutinį efektą jis gali sukelti? Į visus jūsų klausimus atsako vet klinika, primindama, kad skiepai yra vienas svarbiausių metodų, padedantis užtikrinti sveiką ir ilgą šuns gyvenimą, tačiau nereikėtų pamiršti, kad yra ne tik skirtingų skiepų, kurie užkerta kelią skirtingoms ligoms, bet ir skirtingų skiepų tipų bei jų kombinacijų.

Kada atliekami pirmieji skiepai?

Nors mažas šuniukas, stiprindamasis mamos pienu, gauna visą reikalingą apsaugą organizmui, labai greitai pieno kiekis ima mažėti, o šuniuko imunitetas tampa nebeatsparus infekcijoms ir virusams. Siekiant išvengti galimų sveikatos problemų, šuniuką reikia parodyti veterinarui, kuris paskirs tinkamus skiepus ir numatys jų suleidimo grafiką. Pirmą kartą šunys skiepijami maždaug 8–9 savaičių amžiaus. Dar kartą augintinis skiepijamas maždaug 12 savaičių. Po dviejų savaičių karantino galima pradėti pasivaikščiojimus lauke. Pirmasis šuniuko skiepas yra nuo maro, hepatito, virusinio enterito, šunų gripo ir leptospirozės. Antrasis – nuo pasiutligės.

Dėl suaugusio šuns skiepų būtina pasitarti su veterinaru

Nors skiepai yra svarbūs gerai šuns savijautai, veterinarai primena, kad ne visi šunys turi būti skiepijami nuo visų ligų. Pastaruoju metu keliama vis daugiau diskusijų dėl efektyvaus skiepų poveikio, jų saugumo ir būtinybės. Visais atvejais individualią situaciją būtina aptarti su veterinaru, kadangi konkrečiu atveju svarbu atsižvelgti į šuns amžių, ligos istoriją, aplinką, gyvenimo būdą. Jei šuo yra sveikas, atliekami tik būtiniausieji skiepai. Būtiniausieji skiepai – tai skiepai nuo šunų parvoviruso, maro, šunų hepatito ir pasiutligės. Visi kiti skiepai gali būti skiriami, priklausomai nuo individualios situacijos.

Kokį šalutinį efektą gali sukelti skiepai ir kada būtina susirūpinti?

Kaip ir bet kokia kita medicininė procedūra, skiepas gali sukelti šalutinį efektą. Tačiau dažniausiai rizika yra gerokai mažesnė, lyginant ją su problemomis, kurios atsirastų, jei šuo susirgtų liga, nuo kurios yra skiepijamas. Kai kuriems šunims skiepai gali sukelti raumenų skausmus, taip pat gali pakilti augintinio temperatūra. Reikėtų nepamiršti, kad paprastai skiepai nesukelia rimtų sveikatos problemų arba atsiradę požymiai praeina lengvai ir greitai, vis dėlto, tam tikrais atvejais gali prireikti ir skubios veterinaro pagalbos, pvz., jei šuo ima vemti, viduriuoti, apsunksta augintinio kvėpavimas, prasideda traukuliai ar pan. Jei manote, kad skiepas sukėlė sunkią reakciją, nedelsdami susisiekite su veterinaru.